Sufizmas šiandienos akimis

Nors oficialiai akademikai sufizmą pristato kaip islamišką misticizmą ar vidinę islamo tikėjimo dimensiją, už jų rato galima pajusti tendenciją sufizmą nuo islamo atsieti. Lietuvoje, pavyzdžiui, galima rasti dvasinių mokytojų, kurie šalia kitų rytietiškų praktikų veda ir sufistines meditacijas, užtikrindami, kad jose gali dalyvauti bet kokio tikėjimo žmonės, kurie nebus skatinami atsiversti į islamą. Kraštuose, kur sufizmas buvo paplitęs nuo pat jo gyvavimo pradžios, taip pat judama panašia linkme. Pavyzdžiui, iš Lietuvoje viešinčių iraniečių, vienaip ar kitaip praktikuojančių sufizmą, gali išgirsti, kad „Sufizmas nėra islamo atšaka ar kaip kitaip su juo susijęs, kaip plačiai įprasta manyti, – nereikia būti musulmonu, kad taptum sufijumi. <…> Iš tiesų sufizmas yra kur kas senesnis dalykas nei pats islamas, tad sufijų idėjos nei prieštarauja pačiam islamui, nei su juo sutampa – šie du dalykai tiesiog neturi nieko bendra“ (Iš „Kauno diena“). Taigi kyla klausimas, kaip atsirado takoskyra tarp sufizmo ir islamo, ir kaip susiformavo šia takoskyra paremtas sufizmo supratimas kaip itin poetiško misticizmo. Skaityti toliau