Ištraukos iš 40 karo dienų Irane. Penkta savaitė
Kovo 28. Šeštadienis. Dvidešimt devinta diena.
∗ Kol mūsų nebuvo namie, medžiai po langu taip sužaliavo, kad iki pilnos laimės trūksta tik kaimynų, muzikos studentų, ką nors gražaus berepetuojančių. Apsirengiu gražiau. Jei kartais šitas giedras dangus griūtų, gelbėtojams atvykus, viskas turėtų atrodyti kinematografiškai. Kol kas iš toli girdisi sunkūs dunkstelėjimai. Vyro bendradarbis pasakoja, kaip jo berniukas nuo bet kokio spragtelėjimo bėga slėptis į savo kambaryje pasidarytą slėptuvę. Ir aš panašiai, šokinėju nuo atidaromos kolos skardinės. Pasiekia naujienos, kad rengiamos kampanijos surinkti dotacijoms, kurios būtų skirtos izraeliečiams įrengti slėptuves. Vadinasi „Adopt a Bomb Shelter in Israel“. Smogta prie parkelio, ant kurio suoliuko kelis kartus praeidami buvom prisėdę. Galvoju, ar tai galėjo būti vienas iš tų sprogimų, kuriuos šiandien girdėjau.
∗ Antrą kartą atakuota medicinos klinika, stovėjusi prie pirmą karo dieną susprogdintos Minab mokyklos. Tuo metu mokykloje lyg lankėsi užsienio žurnalistai. Vėliau vienas jų teigė negalįs patikėti, kad mokyklos atakavimas buvęs klaida. Plika akimi matyti, be ypatingų technologijų, kad čia buvo vaikų mokykla.
∗ Numesta bomba žalos padaro 200 metrų spinduliu. Atimama ir pati gyvybė, ir gyvybės šaltiniai. Haftgel kaimelyje susprogdintas 1000 kvadratinių metrų vandens rezervuaras. Vis žūsta vaikai.
∗ Laikinai uždarytas garsus Irano kavinių tinklas. Prasidėjus karui, ant savo vienkartinių puodelių atspausdino paveikslėlį su tuščia kėde, ant kurios tarsi leidosi parudėję kraujo lašai, tarsi murzinos bombos. Patys aiškino, kad tai pavasarinis lietus. Tuo metu tuščia kėdė visiems iraniečiams pirmiausia asociacijas kėlė su Chamenei nužudymu.
∗ Žiniose rašė, kad praėjusią naktį teheraniečiai iki paryčių budėjo gatvėse po lietumi. Ant šaligatvio radau baloje gulinčią Irano vėliavą. Išploviau.
∗ Virš Varamino ilgokai skraidė lėktuvai. Sprogimų nepasigirdo, bet vis tiek labai nemalonus jausmas. Žemai skraidė, turėjo pamatyti susirinkusių minių uždegtas telefonų švieseles.
Kovo 29, sekmadienis. Trisdešimta diena.
∗ Naujienose rašo, kad Teherane sprogimai girdimi nuo 7 val. ryto, bet pati išgirstu tik apie pusę 11. Mūsų rajone suveikia oro gynyba, bet lauko katinėliai nebereaguoja ir toliau tupi kaip balandžiai prie mano lango ir prašo skanesnio kąsnelio. Smogta Teherano šiaurėje, prie kalnų keltuvų. Labai tikiuosi, kad niekas ten smarkiai neapgadinta. Vėliau savo kanale tik pasidalino, kad mes vis dar stovim. Kol tėvynės vardas sukasi kalnų vėjuose. Mūsų pastate apsireiškė dar keli kaimynai. Gera girdėti žingsnius laiptais. Kažkodėl Andimeške pataikyta į klajoklių palapinę ir vienas žmogus žuvo.
∗ Po ilgo laiko vaikščiojom Teherano gatvėmis. Keistas laisvės jausmas. Nieko nesigirdėjo, nors vėliau skaičiau, kad nuolatiniai sprogimai tai šen, tai ten aidėjo per visą miestą. Užsukom į religinių prekių prekybcentrį „Mahestan“. Yra čia ir tokių. Į akis krenta visokie įmantrūs rėksmingų spalvų blizgantys rožančiai, bet yra ir paveikslų, pakabukų, kitų niekučių su religine atributika, laminuotų maldų lapelių, rožių vandens kvepalų, dar rožančių, bet elektroninių, kurie atrodo kaip maži žaidimų aparatukai. Dar yra pagalvių, grojančių Korano įrašus, rašiklių su Korano įrašais (jie nukreipti į tam tikrą Korano puslapį, perskaito jį garsiai)… Nepažintas pasaulis.
∗ Keistas paveikslas. Pastatas, išdaužytais griaučiais, ir pro juos taip ryškiai atsivėręs vakarėjančių kalnų fonas.
∗ Naujienose pranešama, kad iraniečiai numušė ar sužeidė ir AWACS e-3 boingą. Atsimenu, dar prieš karą kalbėjo, kad jo atgabenimas į vakarinę Aziją yra ženklas to, jog karas tikrai prasidės. „Lunatic nation“ – sako Trumpas. „Pentagono pažeminimas“ – sako visokie ekspertai.
∗ Taip ir blaškausi nuo blogesnių naujienų prie geresnių ir atgal. Viduj kažkas labai persivertė, labai nutolau nuo buvusių dienų, atitrūkau nuo visko. Varamine prieš vidurnaktį gal 20 minučių žemai gaudė lėktuvai. Nemalonus laukimas. Niekur labai nepasislėpsi. Teherane žmonės, kaip įprasta, buvo gatvėse, kai staiga dingo elektra ir viską apgaubė tamsa. Tik telefonų švieselės vis dar spindėjo. Interviu moteris sako, kad jau nebebijau, nes mūsų visų tas pats likimas. O man vis dar suskausta širdį nuo to jų „kankinio mirtis yra mums garbė“ šūkio. Gerklėje užsispaudžia jis, neištariamas man jis.
Kovo 30, pirmadienis. Trisdešimt pirma diena.
∗ Teherano žmonės išgyventas naktis vis apibūdina kaip vienas iš blogiausių. Vis kažkas griūva, miršta, nyksta. Taip intensyviai. Po kelių valandų paskelbiamas sąrašas vietų mieste, kurios buvo atakuotos. Gyvenamasis rajonas, parkas, oro uostas, bankas, kartono gamykla ir kitur… Kelis kartus per dieną panašūs sąrašai skelbiami.
∗ Tarptautinės teisės žinovai perspėja, kad tuo atveju, jei amerikiečių kareiviai išsilaipintų Irano teritorijoje, sulaikyti jie galėtų būti teisiami kaip teroristinės organizacijos nariai.
∗ Lyja. Nepastebimai apsupa tave žmonės, vėliavos plaikstosi į veidą. Minia vis pilnėja. Saugiausia vieta pasaulyje, už šitų žmonių nugarų.
Kovo 31, antradienis. Trisdešimt antra diena.
∗ Vyras sapnavo liūdną sapną. Teherane prie mūsų namų durų pamatė gulintį laukinį katinėlį, kurį maitindavau ir kuris dingo iš akiračio, vos karui prasidėjus. Katinas nusekė Džavadą laiptais žemyn. Kieme jis mane pašaukė , kad va, atsirado draugas. Priėjo artyn, vėl pašaukė, bet aš jų abiejų nei girdėjau, nei mačiau.
∗ Varamino kavinėje pavadinimu „Amore“ prancūziškas skrebutis tik meniu tesantis, teko išsirinkti kruasaną su pistacijomis, ir štai pagaliau rytinė kava. Už lango tai lijo, tai akino kaitri saulė, ir tada vėl lijo lijo lijo. Atakuotų vietų sąrašas pasipildė rajonu prie mano buvusio bendrabučio, dar viena klajoklių palapine, turistine poilsiaviete ir vištide Bušehro apylinkėse, gėlo vandens tiekimo grandinėmis Kasr-e Širine, Bandaro Abaso uostu, iš kurio plaukdavom į Hormuzo salą, ir dar daug visko jame… Ryte buvo atakuota vaistų retoms ligoms gamykla. Ten gamino išsėtinės sklerozės vaistus. Regione buvo vienintelis konkurentas Izraelio įmonei, irgi gaminančiai pirminę žaliavą šiam vaistui. Irano užsienio reikalų ministras teigia, kad agresoriai bus nubausti, čia – ne beginklė Gaza. Izraelio teigiama, kad iranietiškoje gamykloje buvo gaminami cheminiai ginklai.
∗ Draugė prasitaria, kad geriau jau viskas būna kaip buvę, kad tik greičiau pasibaigtų. Čia apie Islamo Respubliką ir jos legitimumą, kurio daug kas tarp iraniečių nepripažįsta. Tegu tik karas pasibaigia…
∗ Vakariniame mitinge šūkiai, kad Iranas yra Kyro žemė. Net tie religingi iraniečiai pripažįsta didingą šalies istoriją, ir kodėl neturėtų. Irano identitetas laisvai gali apimti abu laikotarpius, ikiislamiską ir islamišką. Iš to ir jo išskirtinumas. Ir Irano islamas išskirtinis, savitas, labiau iš širdies einantis.
∗ Ilgą laiką buvęs išsekęs, lietumi prisipildė garsusis Urmijos druskos ežeras. Teherane sprogimai pagal jau įprastą programą. Kas kelias valandas. Per visą naktį.
Balandžio 1, trečiadienis. Trisdešimt trečia diena.
∗ Vis dažniau valstybės tarnautojams prijungiamas vadinamasis laisvas internetas arba „baltoji linija“, kurią turint, įmanoma naudotis tarptautiniu interneto tinklu. Kai kurios profsąjungos to atsisako, kol tarptautinis internetas netaps prieinamu visai visuomenei.
∗ Rytuose ir vakaruose, pietuose ir šiaurėje, visur dar girdisi sprogimai. Pasirodė pranešimai, kad pirmą karo dieną Lamerd miestelyje buvo pirmą kartą išbandytos PrSM raketos, kurios sprogsta dar nesusidūrusios su taikiniu ir jų smulkios skeveldros (volframo granulės), kaip kulkos, gali pasklisti po daug didesnę teritoriją. Mieste jokių reikšmingesnių karinių objektų nėra. Žuvo daug vaikų, dalyvavusių tuo pat metu vykusioje tinklinio treniruotėje. Gatvės asfaltas, aplinkinių pastatų sienos nusėtos gausybės juodų duobelių, įvairių formų žaizdų.
∗ Trumpas pagrasino Iraną sugrąžinti į akmens amžių. Holivudiniai kliedesiai, sako Irano aviacijos pajėgų vadas. Irano prezidento patarėjas pridėjo, kad savo ruožtu išoriškai modernų jų gyvenimą sugrąžins į pirmapradės sąmonės lygį, kuriuo jie dar vis ir gyvena.
∗ Tarp iraniečių emigrantų vis dar vyksta diskusijos, ar reikia ir ar galima pasmerkti karą Irane. Kai kam vis dar gėda tai padaryti, per didelis išorės spaudimas. Šalies viduje tos pačios įtampos jaučiasi. Ne visi karą patiria tiesiogiai, laikosi tų pačių nuostatų, kad dėl visko kalta pati Islamo Respublika, ir tik tokiu būdu, karo, įmanoma, kad paprastų iraniečių gyvenimas pagerėtų. Ar jie susikalbėtų su tais, kurie tiesiogiai ar iš arčiau išgyveno atakas?
∗ Šalia Holivudo, Bolivudo bei Palivudo (iš Palestinos transliuojami karo nusikaltimai, kai kurių manymu, surežisuoti ir netikri) sąvokų atsiranda ir Mulavudas, neva melagingi vaizdai apie karo nusikaltimus iš mulų valdomo Irano.
Balandžio 2, ketvirtadienis. Trisdešimt ketvirta diena.
∗ Šilta, miestelis tuštokas, niekas nedirba. „Sizda be dar“ – pavasarinių Naujųjų metų sezono pabaiga, trylikta pirmojo metų mėnesio diena, kurią būtinai reikia praleisti ne namie. Visi kraunasi mantą į automobilius ir traukia piknikauti. Mes ir taip be namų, be vietos, be nieko niekur. Lankom pranašo palikuonių mauzoliejus Varamine. Ramu, laisva…
∗ Vienoje iš provincijų, Larestan, buvo atakuoti kalnuose laipioję žmonės, 4 žuvo, iš jų du buvo mokyklinio amžiaus.
∗ Pusiaudienį buvo susprogdintas Teherano apylinkėse naujai statomas tiltas. Aukščiausias vakarinėje Azijoje. Turėjo padėti reikšmingai sumažinti kamščius, įvažiuojant į Teheraną. Kelis kartus per dieną jis buvo sprogdinamas. Tuo metu ten piknikavo daug žmonių. Nemažai jų žuvo. Amerikiečiai teigia, kad tiltas buvo susprogdintas dėl to, kad per jį buvo gabenami dronai ir raketos. Kita vertus, tiltas dar nebuvo baigtas ir juo niekas nesinaudojo. Viską įmanoma atstatyti, sako Araghchi, išskyrus Amerikos moralinį autoritetą. Trumpas pasidalino tilto sprogimo videoįrašu. Vienas iš analitikų sako, kad tik Iranas, be kitų valstybių pagalbos, ilgus metus sankcionuojamas, sugebėjo pasiekti tokių architektūrinių ir inžinerinių pasiekimų, tai Trumpui nebuvo priimtina. Kartu sako, kad jei Iranas atsilaikys, tai atneš palengvėjimą pasaulio daugumai.
∗ Palaidotos Minab vaikučių kūno dalys viename kape. Jos jau vėliau, jau po pagrindinių laidotuvių, buvo atrastos ir surinktos iš mokyklos griuvėsių.
Balandžio 3, penktadienis. Trisdešimt penkta diena.
∗ Naktį pabudom nuo sprogimo. Lyg sunki banga virstų per žemę, kol atsitrenktų į tavo kūną. Per miegus neįsisąmonini, kas čia vyksta, tik nuo to neįprasto fizinio jausmo pabundi. Kaimynai virš mūsų greitai pabaigė vakarėlį ir ėmė skirstytis. Buvo trečia nakties. Naujienose nieko apie tai nerašė. Vėliau taksi vairuotojas sakė, kad buvo smogta kažkur aplink Varaminą.
∗ Iranas užsienyje labai palaikomas, ypač alternatyvesnių analitikų ar žurnalistikos kanalų, ir paprastų žmonių. Prablaško tokios naujienos. Bet įprastinis rytinės kavos fonas toks, kaip beveik kiekvieną dieną: subombarduotas dar vienas universitetas Teherane; Bušehre sužeista 20 žmonių, piknikavusių gamtoje; nepaisant padarytos žalos, „Pasteur“ institutas toliau tęsia vakcinų gamybą.
∗ Iranas vėl sugebėjo numušti kelis amerikiečių lėktuvus. Tuo pat metu, kai Trumpas vis kartoja, kad Irano kariniai pajėgumai visiškai sunaikinti. Vienas iš pilotų lyg išliko gyvas ir amerikiečiai su sraigtasparniais jo ieškojo. Vietiniai šaudė į juos iš savo šautuvų, mauzerių. Vietos verslininkai paskelbė apie skirsiamus atlygius, pavykus surasti amerikietį pilotą. Amerikos senatorius prašo su surastu pilotu elgtis pagal humanitarinius principus. Dar yra ir kitas internete sklindantis videoįrašas, kuriame vaiką susprogdintoje Minab mokykloje praradęs tėvas gatvėje šautuvu taikosi į praskrendančius priešo dronus.
∗ Buvusio Irano užsienio reikalų ministro Džavado Zarifo straipsnis „How Iran should end the war“ pasirodė „Foreign Affairs“. Jame siūlė savo planą, kaip judėti link taikos susitarimo. Karo tęsimas gali būti psichologiškai atpildantis ir pageidaujamas, bet karo padariniai ir atsitiktinės (!) civilių žūtys tik augs. Teheranas turi pasinaudoti savo įgauta galia, jei Amerika atsitrauks be susitarimo, Iranas praras galimybę pasinaudoti savo pasiekimais. Vakariniame mitinge buvo sausakimša. Teherane viena mergina sudegino Zarifo nuotrauką. Tokia gatvės demokratija.
∗ Iki dvylikos žemai skraidė lėktuvai. Iranas atmetė 48 valandų paliaubų pasiūlymą.
