Ištraukos iš 40 karo dienų Irane. Pirma savaitė

Vasario 28, šeštadienis, pirma diena, 9:40.

∗ Buvau virtuvėje, kai pasigirdo kažkas labai sunkaus, garsiai raižančio įprastinę dangaus ramybę, taip žemai skrendančio, atrodo, tiesiai virš mūsų stogo. Kažkodėl puoliau uždarinėti langus, kai sugriaudėjo kažkur už nugaros. Dunksinti banga perėjo per visą kūną ir pasileido paukščių pulku nuo stogų ir medžių tolyn. Girdžiu, kaip kažkuris iš kaimynų traukia lango tinklelį ir pranašingai šaukia „mirtis Chamenei!“ Spėjau parašyti mamai žinutę, turbūt buvo pirmoji Lietuvoje sužinojusi apie naują karą, tiesiai iš „mūšio lauko“. Nežinia, kada ir kaip vėl pavyks susisiekti. Per kokį pusvalandį internetas ir buvo atjungtas. Nejaučiu didelės baimės, tik kai vyras paskambino, atsirado gniutulas gerklėje. Sako, kad grįžta namo, tik labai dideli kamščiai, neveikia internetinės taksi. Motociklininkas siūlėsi pavežti, bet už brangiai. Kaip spėriai gaudosi situacijoje. Kitas taksistas įsisodino ir pinigų neima. Šalimai sėdinčios pakeleivės kalbasi, kad Iranas turi iš karto dabar pat atsakyti. Dar pasigirsta keli smūgiai, sudreba langai ir durys. Nors nebuvo labai arti, namie pasijaučia degėsių kvapas. Pora kaimynų ne itin užtikrintais balsais šaukia savo šūkius. Niekas daugiau prie jų neprisijungia. Katinėliai tai slepiasi, tai lenda smalsauti. Kraunu lagaminą. Skaityti toliau