Kai buvau savo dukros metų, norėjau tapti viena tų moterų, nupieštų Hafezo divane suktis kaip išprotėjusi su ilga suknele dar ilgesniais plaukais o senas išminčius paveiksle mylėtų mane tačiau tapau moterimi trumpai kirptais dažytais plaukais, kuriai iš visų ilgų eilėraščių
tik viena eilutė užsiliko lūpose:
„Tarytum išvargo nuo mūsų draugijos susiruošė į kelią ir nebepavijom jos dulkių.“

(Roya Shahhosseinzadeh, „Seda-ye zang daramad“, „Nashr-e Nimaj“, Tehran, 1395, psl. 21)

Skaityti toliau

„Khoda qovat (pers.: te Dievas duoda stiprybės)“ – linkėjo jau besileidžiantieji žemyn mums, ką tik pradėjusiems savo avantiūristinę ekspediciją į aukščiausią Irano ir visų Artimųjų Rytų viršukalnę – Damavandą, kurio aukštis įvairiuose šaltiniuose skirtingai nurodomas, bet siekia apie 5610 m. Ne veltui linkėjo, stiprybės prireikė daug – nepasiduoti ir iš paskutinių jėgų žengti dar vieną žingsnį aukštyn, iki pačio viršaus.
Skaityti toliau